Kas yra priklausomybė nuo narkotinių medžiagų?
Priklausomybė nuo narkotinių medžiagų – tai būsena, kai žmogui darosi sunku kontroliuoti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, o jų vartojimas tęsiamas nepaisant neigiamų pasekmių sveikatai, santykiams, darbui ar kitoms gyvenimo sritims.
Skirtingos medžiagos veikia organizmą skirtingai, tačiau jos gali būti vartojamos ne tik dėl malonumo ar apsvaigimo. Žmogui jos gali tapti būdu atsipalaiduoti, pabėgti nuo streso, emocinio skausmo, nerimo, vienišumo ar trumpam nejausti to, su kuo sunku būti.
Ilgainiui gali didėti tolerancija, atsirasti stiprus potraukis, abstinencijos simptomai ir vis daugiau gyvenimo pradėti suktis aplink medžiagos gavimą bei vartojimą.
Svarbu matyti ne tik pačią medžiagą, bet ir žmogų – kas jo gyvenime nutiko ir kokią funkciją narkotinės medžiagos jam pradėjo atlikti.
Priklausomybės nuo narkotinių medžiagų požymiai
Priklausomybė ne visada matoma iš karto. Žmogus kurį laiką gali išlaikyti darbą, santykius ir įprastą gyvenimą, tačiau kartu vis labiau prarasti savo vartojimo kontrolę.
Verta atkreipti dėmesį į šiuos požymius:
- Stiprus potraukis vartoti – dažnos mintys apie medžiagą, jos gavimą ar kitą vartojimą.
- Sunku kontroliuoti vartojimą – vartojama daugiau ar ilgiau nei buvo planuota.
- Didėjanti tolerancija – tam pačiam poveikiui pasiekti gali reikėti didesnio medžiagos kiekio.
- Abstinencijos simptomai – nutraukus ar sumažinus vartojimą gali atsirasti fizinių ar emocinių simptomų.
- Nesėkmingi bandymai sustoti – žmogus nori sumažinti ar nutraukti vartojimą, tačiau pakartotinai grįžta.
- Vartojimas emocijoms reguliuoti – medžiagos tampa būdu pabėgti nuo streso, nerimo, vienišumo, emocinio skausmo ar kitų sunkių būsenų.
- Nukenčia kitos gyvenimo sritys – santykiai, darbas, mokslai, finansai ar kasdienės pareigos.
- Vartojimas tęsiamas nepaisant pasekmių – net suprantant žalą sveikatai, santykiams ar gyvenimui, sustoti sunku.
Svarbiausias signalas – ne vien vartojamos medžiagos kiekis ar dažnis, o kontrolės praradimas ir vartojimo tęsimas nepaisant neigiamų pasekmių.
Kodėl išsivysto priklausomybė nuo narkotinių medžiagų?
ProPriklausomybė dažniausiai nėra vien medžiagos ar „valios trūkumo“ problema. Svarbu suprasti, kokią funkciją narkotinės medžiagos pradėjo atlikti žmogaus gyvenime ir nuo ko jos padeda pabėgti ar ką padeda pajusti.
- Vaikystės ir trauminės patirtys – emocinio saugumo, ryšio ar priėmimo trūkumas, smurtas, nepriežiūra ar kitos skaudžios patirtys gali didinti pažeidžiamumą priklausomybėms.
- Emocijų reguliavimo sunkumai – medžiagos gali tapti būdu sumažinti nerimą, įtampą, vienišumą, liūdesį ar emocinį skausmą.
- Medžiagos poveikis smegenims – psichoaktyviosios medžiagos veikia smegenų atlygio ir kitas sistemas, todėl kartojamas vartojimas gali stiprinti potraukį ir apsunkinti kontrolę.
- Ribojantys įsitikinimai – „tai padeda atsipalaiduoti“, „su medžiagomis esu drąsesnis“, „galiu sustoti kada panorėjęs“ ar „tik taip galiu gerai jaustis“ gali palaikyti vartojimą.
- Aplinka ir socialinė įtaka – vartojantys draugai, lengvas medžiagų prieinamumas ar aplinka, kurioje vartojimas normalizuojamas, gali didinti riziką.
- Psichologiniai ir biologiniai veiksniai – priklausomybės rizikai įtakos gali turėti genetinis pažeidžiamumas, psichikos sveikatos sunkumai ir individualios žmogaus savybės.
Todėl svarbu klausti ne tik „kodėl žmogus vartoja?“, bet ir „ką vartojimas jam duoda ir kokį skausmą, poreikį ar būseną jis padeda reguliuoti?“
Narkotinių medžiagų poveikis
Narkotinių medžiagų poveikis priklauso nuo konkrečios medžiagos, jos kiekio, vartojimo būdo, dažnio ir žmogaus sveikatos. Pasekmės gali paveikti ne tik fizinę sveikatą, bet ir emocinę būseną, santykius bei kasdienį gyvenimą.
Trumpalaikis poveikis
- Pakitusi nuotaika, suvokimas ir elgesys.
- Sumažėjusi savikontrolė ir gebėjimas priimti saugius sprendimus.
- Nerimas, panika, sumišimas ar stiprūs nuotaikos pokyčiai.
- Sutrikusi koordinacija, dėmesys ar reakcija.
- Rizikingas elgesys ir nelaimingų atsitikimų tikimybė.
- Kai kurių medžiagų atveju – apsinuodijimo ar perdozavimo rizika.
Ilgalaikis poveikis
- Didėjanti tolerancija ir stiprėjantis potraukis.
- Fizinės ir psichologinės sveikatos problemos.
- Miego, atminties, dėmesio ir emocijų reguliavimo sunkumai.
- Santykių konfliktai, izoliacija ir pasitikėjimo praradimas.
- Darbo, mokslų ir finansinės problemos.
- Vis daugiau laiko ir gyvenimo pradeda suktis aplink medžiagų gavimą, vartojimą ir atsigavimą po jų.
Pasekmės priklauso nuo medžiagos ir žmogaus situacijos, tačiau vienas svarbiausių signalų – vartojimas tęsiamas net tada, kai žmogus jau mato jo daromą žalą savo gyvenimui.
Ką daryti, jei nori nustoti vartoti narkotines medžiagas?
Nustoti vartoti gali būti sunku, todėl svarbu nepasikliauti vien valia. Reikia pasirūpinti saugumu, aplinka, palaikymu ir priežastimis, kurios palaiko vartojimą.
- Įvertink vartojimo situaciją – kokias medžiagas vartoji, kaip dažnai, kokiais kiekiais ir kokiose situacijose.
- Kreipkis profesionalios pagalbos – kai kurių medžiagų nutraukimas gali sukelti rimtų abstinencijos simptomų, todėl saugiausia nutraukimo planą aptarti su gydytoju ar priklausomybių specialistu.
- Atpažink savo trigerius – žmones, vietas, emocijas ir situacijas, kurios dažniausiai sukelia norą vartoti.
- Sumažink prieinamumą – pašalink medžiagas iš savo aplinkos ir bent pradžioje venk vietų bei žmonių, stipriai susijusių su vartojimu.
- Suprask, ką tau suteikia vartojimas – atsipalaidavimą, energiją, pasitikėjimą savimi, pabėgimą nuo emocinio skausmo ar galimybę nieko nejausti?
- Turėk planą stipriam potraukiui – iš anksto žinok, kam paskambinsi, kur eisi ir ką darysi, kai atsiras noras vartoti.
- Turėk palaikymą – artimas žmogus, specialistas ar palaikymo grupė gali padėti negrįžti į seną vartojimo ciklą.
- Dirbk su priežastimis – ilgalaikiam pokyčiui svarbu ne tik nevartoti, bet ir mokytis kitaip tvarkytis su emocijomis, stresu ir tuo, ką medžiagos anksčiau padėdavo reguliuoti.
Pirmas tikslas – saugiai sustabdyti vartojimą. Toliau svarbu suprasti, kokią funkciją medžiagos atliko jūsų gyvenime, ir kurti gyvenimą, kuriame jų nebereikia kaip pagrindinio būdo susitvarkyti su savimi.ti.
Pagalba pagal jūsų situaciją
Pagalba sau
Jeigu narkotinių medžiagų vartojimą darosi sunku kontroliuoti, bandėte sumažinti ar nustoti, tačiau vėl grįžtate prie vartojimo, svarbu ne tik sustabdyti patį elgesį. Reikia suprasti, kas skatina vartojimą, kokią funkciją medžiagos atlieka jūsų gyvenime ir kokios pagalbos reikia saugiam pokyčiui.
Pagalba artimam žmogui
Jeigu narkotines medžiagas vartoja jūsų partneris, šeimos narys ar kitas artimas žmogus, svarbu neprisiimti atsakomybės už jo pasirinkimus ir vartojimo pasekmes. Galite mokytis nustatyti ribas, neįsitraukti į gelbėjimą ir kartu palaikyti žmogaus sprendimą kreiptis pagalbos.
Pagalba vaikui ar paaugliui
Jeigu įtariate ar žinote, kad vaikas ar paauglys vartoja narkotines medžiagas, svarbu reaguoti anksti ir neapsiriboti vien bausmėmis ar draudimais. Reikia įvertinti kokias medžiagas ir kaip dažnai jis vartoja, kas skatina vartojimą, bei prireikus kreiptis į sveikatos priežiūros ar priklausomybių specialistus.
Kaip galiu padėti?
Jeigu narkotinių medžiagų vartojimą darosi sunku kontroliuoti, bandėte sumažinti ar nustoti, tačiau vis grįžtate prie vartojimo, galime įvertinti, kas palaiko vartojimo ciklą ir kokia pagalba jūsų situacijoje būtų tinkamiausia.
Nežinote nuo ko pradėti?
Užsiregistruokite į nemokamą 20 min. konsultaciją. Trumpai aptarsime jūsų situaciją ir padėsiu suprasti, koks tolimesnis žingsnis jums būtų tinkamiausias.
Dažniausiai užduodami klausimai
Svarbu ne tik tai, kaip dažnai ar kiek vartojate. Probleminį vartojimą gali rodyti stiprus potraukis, sunkumas kontroliuoti vartojimą, nesėkmingi bandymai sustoti, didėjanti tolerancija ir vartojimo tęsimas nepaisant neigiamų pasekmių sveikatai, santykiams, darbui ar kitoms gyvenimo sritims.
Psichoaktyviosios medžiagos veikia smegenų sistemas, susijusias su atlygiu, motyvacija ir elgesiu. Be to, vartojimas gali tapti būdu reguliuoti stresą, nerimą, vienišumą ar emocinį skausmą. Todėl nustojus vartoti svarbu dirbti ne tik su pačia medžiaga, bet ir su priežastimis bei situacijomis, kurios palaiko vartojimą.
Tai priklauso nuo vartojamos medžiagos, vartojimo intensyvumo ir žmogaus sveikatos. Kai kurių medžiagų nutraukimas gali sukelti rimtų abstinencijos simptomų, todėl prieš staigiai nutraukiant vartojimą verta kreiptis į gydytoją ar priklausomybių gydymo specialistą ir įvertinti saugiausią būdą.
Abstinencija – tai fiziniai ir psichologiniai simptomai, kurie gali atsirasti sumažinus arba nutraukus reguliariai vartotos medžiagos vartojimą. Simptomai priklauso nuo konkrečios medžiagos ir vartojimo pobūdžio. Kai kuriais atvejais reikalinga medicininė priežiūra.
Svarbu kalbėtis be gėdinimo, tačiau kartu turėti aiškias ribas ir neprisiimti atsakomybės už kito žmogaus vartojimą. Galite skatinti kreiptis profesionalios pagalbos, tačiau negalite kontroliuoti kito suaugusio žmogaus pasirinkimų. Taip pat svarbu pasirūpinti savo pačių saugumu ir emocine gerove.
Pirmas žingsnis – atvirai įvertinti savo vartojimą ir jo keliamas pasekmes. Toliau verta kreiptis į specialistą dėl saugaus vartojimo nutraukimo, sumažinti prieigą prie medžiagų, atpažinti savo trigerius ir susikurti palaikymo sistemą. Ilgalaikiam pokyčiui svarbu suprasti ir tai, kokią funkciją medžiagos atliko jūsų gyvenime.