Priklausomybė nuo alkoholio – tai ne vien dažnas ar gausus alkoholio vartojimas. Problema atsiranda tada, kai alkoholis pradeda atlikti vis svarbesnę funkciją žmogaus gyvenime ir darosi sunku kontroliuoti, kada, kiek ir kodėl geriama.
Iš pradžių alkoholis gali padėti atsipalaiduoti, sumažinti įtampą, pabėgti nuo minčių, lengviau bendrauti ar tiesiog trumpam pasijusti geriau. Tačiau ilgainiui gali atsirasti vis stipresnis poreikis kartoti šį būdą savijautai reguliuoti.
Svarbu ne tik tai, kiek žmogus išgeria. Svarbu ir tai, kokį vaidmenį alkoholis atlieka jo gyvenime.
Priklausomybės nuo alkoholio požymiai
Priklausomybė ne visada reiškia kasdienį alkoholio vartojimą. Žmogus gali dirbti, rūpintis šeima, sportuoti ir iš išorės atrodyti visiškai funkcionuojantis, tačiau tuo pačiu turėti vis didesnių sunkumų kontroliuojant alkoholį. Verta atkreipti dėmesį į šiuos požymius:
Sunku kontroliuoti kiekį – planuoji išgerti vieną ar dvi taures, tačiau išgeri daugiau.
Dažnėja vartojimas – alkoholis gyvenime atsiranda vis dažniau.
Didėja tolerancija – tam pačiam poveikiui pasiekti reikia didesnio kiekio.
Stiprus noras išgerti – atsiranda potraukis arba dažnos mintys apie alkoholį.
Alkoholis tampa emocijų reguliavimo priemone – geriama dėl streso, nerimo, vienišumo, pykčio ar liūdesio.
Nepavyksta laikytis savo pažadų – ne kartą nusprendei sumažinti ar nebegerti, tačiau grįžai prie vartojimo.
Atsiranda pasekmių – nukenčia santykiai, darbas, finansai, miegas, sveikata ar emocinė būsena.
Vartojama nepaisant pasekmių – žmogus mato, kad alkoholis kelia problemų, tačiau vis tiek geria.
Vienas požymis dar nereiškia priklausomybės. Tačiau kuo daugiau jų atpažįsti savo gyvenime, tuo svarbiau į savo santykį su alkoholiu pažvelgti rimčiau.
Kodėl išsivysto priklausomybė nuo alkoholio?
Priklausomybė dažnai nėra vien problema su alkoholiu. Svarbu suprasti, kodėl žmogui alkoholio pradėjo reikėti ir kokią funkciją jis atlieka jo gyvenime.
Alkoholis gali tapti būdu sumažinti vidinę įtampą, nerimą, vienišumą, emocinį skausmą ar trumpam pabėgti nuo savęs.
Priklausomybės vystymuisi gali turėti įtakos:
Vaikystės ir trauminės patirtys – emocinio saugumo, ryšio ar priėmimo trūkumas, atstūmimas, smurtas, netektys ar kitos skaudžios patirtys gali paveikti tai, kaip žmogus išmoksta tvarkytis su emociniu skausmu ir įtampa.
Trauminės patirtys – neišgyventas emocinis skausmas, netektys, atstūmimas, smurtas ar kitos sunkios patirtys gali didinti poreikį ieškoti palengvėjimo.
Ribojantys įsitikinimai – žmogus gali tikėti, kad alkoholis padeda atsipalaiduoti, būti linksmesniam, lengviau bendrauti, sumažinti stresą, užmigti ar geriau jaustis.Tokie įsitikinimai skatina alkoholį vis dažniau rinktis kaip greitą būdą pakeisti savo savijautą.
Aplinka – šeimos vartojimo modeliai, draugai, darbo kultūra ir visuomenėje normalizuotas alkoholio vartojimas taip pat daro įtaką.
Emocijų reguliavimo sunkumai – kai žmogus neturi kitų būdų susitvarkyti su stresu, pykčiu, nerimu ar liūdesiu, alkoholis gali tapti greitu palengvėjimo būdu.
Biologiniai veiksniai – genetinis pažeidžiamumas ir individualūs smegenų atlygio sistemos skirtumai.
Todėl dirbant su priklausomybe svarbu klausti ne tik „kaip nustoti gerti?“, bet ir „ką alkoholis man padeda nejausti, ištverti ar užpildyti?
Alkoholio poveikis ir pasekmės
Trumpalaikis poveikis
Alkoholis veikia centrinę nervų sistemą. Iš pradžių žmogus gali jaustis labiau atsipalaidavęs, drąsesnis ar lengviau bendrauti, tačiau didėjant alkoholio kiekiui prastėja smegenų ir kūno funkcijos.
Sulėtėja reakcija ir prastėja koordinacija
Sunkiau priimti racionalius sprendimus
Keičiasi emocijos ir elgesys
Gali atsirasti mieguistumas, pykinimas ar galvos svaigimas
Didėja nelaimingų atsitikimų ir rizikingo elgesio tikimybė
Ilgalaikis poveikis
Reguliarus ir gausus alkoholio vartojimas ilgainiui gali paveikti ne tik fizinę sveikatą, bet ir žmogaus emocinę būseną bei gyvenimo kokybę.
Kepenų ir kitų organų pažeidimai
Atminties ir koncentracijos sunkumai
Miego ir energijos sutrikimai
Nerimo, prislėgtos nuotaikos ir emocinių svyravimų stiprėjimas
Santykių, darbo ir finansinės problemos
Alkoholio pasekmės ne visada matomos iš karto – jos gali kauptis palaipsniui, žmogui ilgą laiką manant, kad situaciją vis dar kontroliuoja.
Kaip mesti gerti?
Nustoti vartoti alkoholį – tai ne tik pašalinti alkoholį iš savo gyvenimo. Ilgalaikiam pokyčiui svarbu suprasti savo vartojimo priežastis, atpažinti situacijas, kurios skatina gerti, ir susikurti naujus būdus pasirūpinti savimi.
Siūlyčiau 5 aiškius žingsnius:
1. Suprask, ką tau užpildo alkoholis. Paklausk savęs: kada labiausiai norisi išgerti ir ką tuo metu jaučiu? Stresą, vienišumą, nerimą, nuobodulį, pyktį?
2. Atpažink savo trigerius. Žmonės, vietos, savaitgaliai, konfliktai, darbo įtampa ar tam tikros emocijos gali automatiškai sukelti norą išgerti.
3. Keisk ne tik alkoholį, bet ir įpročius. Jei alkoholis buvo pagrindinis atsipalaidavimo, bendravimo ar emocijų reguliavimo būdas, svarbu atrasti, kuo jį pakeisti.
4. Susikurk palaikymo sistemą. Pokytį lengviau išlaikyti, kai nereikia visko daryti vienam. Tai gali būti artimas žmogus, grupė, mentorius ar kitas specialistas.
5. Turėk konkretų planą sunkiai akimirkai. Iš anksto žinok, ką darysi atsiradus stipriam norui išgerti, kur kreipsiesi ir kokių veiksmų imiesi vietoje alkoholio.
Tikslas nėra vien nebegerti. Tikslas – išmokti gyventi taip, kad alkoholio nebereikėtų kaip pagrindinio būdo susitvarkyti su savimi ir savo emocijomis.
Pagalba pagal jūsų situaciją
Pagalba sau Jeigu jaučiate, kad alkoholis pradeda užimti vis daugiau vietos jūsų gyvenime, darosi sunku kontroliuoti vartojimą ar bandėte sustoti, bet grįžote prie alkoholio – pokytį galima pradėti nuo savo situacijos supratimo ir konkretaus veiksmų plano.
Pagalba artimam žmogui Jeigu alkoholį problemiškai vartoja jūsų partneris, šeimos narys ar kitas artimas žmogus, svarbu ne tik bandyti jį pakeisti. Galite išmokti, kaip kalbėtis, nustatyti ribas, neperimti atsakomybės už jo vartojimą ir kartu pasirūpinti savimi.
Pagalba vaikui / paaugliui Jeigu pastebite, kad jūsų vaikas ar paauglys pradėjo vartoti alkoholį, svarbu neapsiriboti draudimais ar bausmėmis. Reikia suprasti, kas slypi už vartojimo, kokį poreikį alkoholis padeda patenkinti ir kaip apie tai kalbėtis išlaikant ryšį.
Kaip galiu padėti?
Jei jaučiate, kad alkoholis užima per daug vietos jūsų gyvenime, nebūtina su tuo likti vienam. Dirbu tiek individualiai, tiek grupiniu formatu, taip pat esu sukūręs praktines online programas savarankiškam darbui.
Užsiregistruokite į nemokamą 20 min. konsultaciją. Trumpai aptarsime jūsų situaciją ir padėsiu suprasti, koks tolimesnis žingsnis jums būtų tinkamiausias.
Priklausomybę parodo ne vien išgeriamo alkoholio kiekis ar vartojimo dažnis. Svarbu, ar darosi sunku kontroliuoti vartojimą, ar alkoholis tampa būdu atsipalaiduoti, pabėgti nuo nemalonių emocijų, ar dėl jo atsiranda problemų santykiuose, darbe, sveikatoje ar kitose gyvenimo srityse. Jei ne kartą nusprendėte sumažinti ar nebegerti, tačiau grįžote prie vartojimo, verta į savo santykį su alkoholiu pažvelgti rimčiau.
Taip. Žmogus gali turėti probleminį santykį su alkoholiu ir nevartodamas jo kasdien. Vieni geria tik savaitgaliais, kiti – tam tikrose situacijose ar periodais. Svarbiau ne vien dažnis, o kontrolės praradimas, vartojimo priežastys ir jo sukeliamos pasekmės.
Kai kuriems žmonėms tai pavyksta, tačiau vien valios ne visada pakanka. Svarbu suprasti, kokias funkcijas alkoholis atlieka jūsų gyvenime, atpažinti vartojimą sukeliančius veiksnius ir išmokti kitaip reguliuoti emocijas bei stresą. Jei vartojimas yra gausus ar ilgalaikis, staigus nutraukimas kai kuriais atvejais gali būti pavojingas, todėl reikėtų kreiptis į gydytoją.
Dažnai problema nėra vien pats alkoholis. Jis gali būti tapęs būdu sumažinti įtampą, nerimą, vienišumą, emocinį skausmą ar trumpam „atsijungti“. Todėl svarbu ne tik pašalinti alkoholį, bet ir suprasti, ką jis jums padeda gauti arba nuo ko padeda pabėgti, bei išmokti tuos poreikius patenkinti kitais būdais.
Negalite priversti kito žmogaus pasikeisti, tačiau galite keisti savo elgesį santykyje su juo. Svarbu kalbėtis tada, kai žmogus yra blaivus, aiškiai įvardyti savo ribas, neprisiimti atsakomybės už jo vartojimo pasekmes ir pasirūpinti savo emocine gerove. Pagalbos gali reikėti ne tik vartojančiam žmogui, bet ir jo artimiesiems.
Pradėkite nuo savo vartojimo įvertinimo: kada ir kodėl geriate, kokiose situacijose kyla didžiausias noras vartoti ir kokią funkciją alkoholis jums atlieka. Toliau verta susikurti konkretų pokyčio planą, pasirūpinti palaikymu ir pašalinti pagrindinius vartojimo dirgiklius. Jei nežinote, nuo ko pradėti, galima pradėti nuo pokalbio su specialistu.
