Kai priklausomybę turi mylimas žmogus, natūralu norėti jį išgelbėti. Bandome įkalbėti, kontroliuoti, tikrinti, slėpti pasekmes nuo kitų ar dar kartą suteikti „paskutinį šansą“. Tačiau ilgainiui visas gyvenimas gali pradėti suktis aplink kito žmogaus vartojimą ar priklausomą elgesį.
Padėti galima. Tačiau pagalba nėra tas pats, kas prisiimti atsakomybę už kito žmogaus pasirinkimus.
1. Atskirti, ką galite kontroliuoti
Jūs negalite priversti kito žmogaus pripažinti problemos, nustoti vartoti ar kreiptis pagalbos. Galite aiškiai pasakyti, ką matote, kaip tai jus veikia ir kokių veiksmų imsitės jūs.
Priklausomybę turintis žmogus problemą neretai neigia arba ją sumažina. Tai nebūtinai reiškia, kad jis nemato jokių pasekmių. Apie šį mechanizmą plačiau skaitykite straipsnyje „Kodėl priklausomas žmogus neigia problemą?“.
2. Kalbėti tada, kai žmogus blaivus ir situacija rami
Sudėtingą pokalbį geriau pradėti ne konflikto ar apsvaigimo metu. Kalbėkite apie konkrečius faktus ir savo patirtį: kas įvyko, kaip tai paveikė jus ar šeimą, ko jūs nebenorite toleruoti.
Vietoje etikečių ir kaltinimų naudinga kalbėti iš savo pozicijos: „Aš nerimauju, kai…“, „Man tai daro…“, „Aš nebegaliu…“. Tikslas nėra laimėti ginčą. Tikslas – aiškiai įvardyti realybę.
3. Nustatyti ribas, kurias iš tikrųjų galite išlaikyti
Riba nėra grasinimas kitam žmogui. Tai sprendimas, ką darysite jūs, jeigu tam tikras elgesys tęsis. Pavyzdžiui, neskolinti pinigų vartojimui ar lošimams, nedengti skolų, nemeluoti darbdaviui, nevažiuoti automobiliu su apsvaigusiu žmogumi ar neleisti agresyviai elgtis jūsų namuose.
Svarbiausia – nežadėti pasekmių, kurių neketinate įgyvendinti. Nuosekli, aiški riba dažnai yra naudingesnė nei dešimtys emocingų ultimatumų.
4. Nepainioti pagalbos su gelbėjimu nuo pasekmių
Kai nuolat sumokame skolas, pridengiame melą, sutvarkome problemas ar pateisiname žmogų prieš kitus, trumpam sumažiname krizę. Tačiau kartu galime sumažinti galimybę žmogui susidurti su savo elgesio pasekmėmis.
Pagalba gali reikšti pasiūlymą kartu rasti specialistą, nuvežti į konsultaciją ar palaikyti realius sveikimo veiksmus. Ji neturi reikšti priklausomybės pasekmių perėmimo.
5. Pasirūpinti savimi
Gyvenimas šalia priklausomybės gali sukelti nuolatinę įtampą, nerimą, pyktį, kaltę ir bejėgiškumą. Artimieji kartais taip stipriai susitelkia į priklausomą žmogų, kad nustoja matyti savo poreikius.
Jums taip pat gali reikėti palaikymo. Pokalbis su specialistu, artimųjų grupė ar patikimi žmonės gali padėti susigrąžinti aiškumą ir atskirti, kur baigiasi jūsų atsakomybė.
6. Jei kyla pavojus – pirmiausia saugumas
Jeigu žmogus tampa agresyvus, grasina sau ar kitiems, vairuoja apsvaigęs ar situacija kelia tiesioginį pavojų, prioritetas yra ne įtikinėjimas, o saugumas. Esant skubiam pavojui Lietuvoje skambinkite 112.
Pokytis prasideda ne nuo kito žmogaus kontrolės
Jūs galite mylėti žmogų ir kartu atsisakyti dalyvauti jo priklausomybės palaikyme. Galite pasiūlyti pagalbą ir kartu leisti jam prisiimti atsakomybę už savo sprendimus. Kartais būtent ribos ir nustojimas gelbėti tampa svarbiu pokyčiu visai šeimos sistemai.
Jeigu nežinote, kaip elgtis šalia priklausomybę turinčio artimojo, individualios konsultacijos metu galime įvertinti jūsų situaciją, ribas ir konkrečius tolesnius žingsnius.