Artimiesiems dažnai sunku suprasti, kaip žmogus gali nematyti to, kas aplinkiniams atrodo akivaizdu. Alkoholis, lošimai, rūkymas ar kitas priklausomas elgesys jau kelia problemų santykiuose, darbe, sveikatoje ar finansuose, tačiau žmogus vis tiek sako: „Aš kontroliuoju“, „Galiu sustoti, kada panorėjęs“ arba „Jūs tiesiog perdedate“.
Neigimas nėra vien melas ar užsispyrimas. Dažnai tai psichologinis būdas apsisaugoti nuo labai nemalonios realybės ir kartu priklausomybės mechanizmo dalis.
Kas yra neigimas priklausomybėje?
Neigimas leidžia žmogui sumažinti vidinį konfliktą tarp dviejų dalykų: „žinau, kad tai man kenkia“ ir „vis tiek noriu tęsti“. Pripažinti problemą reikštų pripažinti ir tai, kad gali tekti keisti gyvenimą, atsisakyti įprasto būdo reguliuoti savo būseną ar kreiptis pagalbos.
Todėl žmogus gali problemą sumenkinti, racionalizuoti arba lyginti save su tais, kurių situacija atrodo sunkesnė: „Aš juk nepraradau darbo“, „Geriu tik savaitgaliais“, „Kiti lošia daug daugiau“.
Kodėl protas taip stipriai gina priklausomybę?
Priklausomas elgesys ilgainiui gali būti susietas su atlygiu, palengvėjimu ir automatiniu įpročiu. Apie šį procesą plačiau rašiau straipsnyje „Kaip veikia priklausomybės mechanizmas smegenyse?“. Kai medžiaga ar elgesys žmogui tapo greitu būdu sumažinti stresą, nerimą, vienišumą ar emocinį skausmą, mintis apie jo atsisakymą gali kelti grėsmę.
Čia prisideda ir gėda. Pripažinti „aš turiu problemą“ kai kuriems žmonėms skamba ne kaip situacijos įvardijimas, o kaip „su manimi kažkas negerai“. Kuo daugiau kaltinimo ir spaudimo žmogus jaučia, tuo stipriau jis gali gintis.
Kaip neigimas atrodo praktiškai?
Dažniausiai jis pasireiškia ne vien tiesioginiu problemos atmetimu. Žmogus gali ieškoti pasiteisinimų, kaltinti aplinkybes ar artimuosius, slėpti vartojimo mastą, žadėti, kad „nuo pirmadienio viskas pasikeis“, arba trumpam sumažinti vartojimą tam, kad įrodytų sau ir kitiems, jog kontroliuoja situaciją.
Jeigu sunku suprasti, ar elgesys jau peržengė įpročio ribą, gali padėti straipsniai „Priklausomybė ar įprotis: kaip atskirti?“ ir „Priklausomybės požymiai: kada verta sunerimti?“.
Ar galima žmogų priversti pripažinti problemą?
Ginčas ir faktų vardijimas ne visada padeda. Kai žmogus jaučiasi puolamas, natūrali reakcija gali būti dar stipresnė gynyba. Konstruktyviau kalbėti apie konkrečius pastebimus faktus ir jų poveikį: kas įvyko, kaip tai paveikė jus ar šeimą, kokių ribų laikysitės jūs.
Svarbu atskirti pagalbą nuo kontrolės. Artimasis gali išsakyti susirūpinimą, pasiūlyti pagalbos galimybes ir nustatyti ribas, tačiau negali kito žmogaus viduje sukurti pasirengimo keistis.
Kada prasideda pokytis?
Pokytis dažnai prasideda tada, kai žmogus gali pažvelgti į savo situaciją su mažiau gėdos ir daugiau atsakomybės. Tam gali padėti saugus pokalbis, aiškios pasekmės, profesionali pagalba ir aplinka, kurioje problema nėra nei smerkiama, nei pateisinama.
Vien valios čia taip pat ne visada pakanka. Plačiau apie tai: „Kodėl vien valios priklausomybei įveikti dažnai neužtenka?“.
Jeigu situacija pažįstama
Jeigu priklausomybės problema liečia jus arba jūsų artimą žmogų ir neaišku, nuo ko pradėti, individualios konsultacijos metu galime įvertinti situaciją, suprasti, kas palaiko dabartinį modelį, ir susidėlioti konkrečius tolesnius žingsnius.