Ar jūsų savijauta priklauso nuo to, kaip šiandien jaučiasi ar elgiasi artimas žmogus? Ar nuolat sprendžiate jo problemas, o saviems poreikiams vis nelieka vietos? Tokį santykių modelį kartais apibūdiname žodžiu „kopriklausomybė“.
Šis terminas nėra diagnozė, kurią galima nustatyti pagal kelis interneto klausimus. Jis gali padėti įvardyti pasikartojantį modelį: rūpindamasis kitu žmogus ima apleisti save, perimti kito atsakomybę ir sunkiai išlaiko ribas. Vien pagalba artimajam ar stiprus prisirišimas dar nereiškia kopriklausomybės.
Kas yra kopriklausomybė kasdienybėje?
Pavyzdžiui, partneris po vartojimo neatvyksta į darbą, o jūs skambinate jo vadovui ir sugalvojate pasiteisinimą. Vėliau tvarkote jo skolas, atsisakote savo planų ir visą vakarą stebite, ar jis vėl neišeis gerti. Trumpam įtampa sumažėja, tačiau jūsų gyvenimas vis labiau sukasi apie jo elgesį.
Tai gali vykti ir santykiuose, kuriuose nėra alkoholio ar kitų medžiagų vartojimo. Svarbus ne vien problemos pavadinimas, bet tai, ar ilgainiui prarandate galimybę rinktis ir pasirūpinti savimi.
Rūpestis ar savęs apleidimas?
Sveikas rūpestis leidžia atsižvelgti į abu žmones. Galite padėti, pasakyti „ne“, pailsėti ir tikėtis pagarbos. Kai pagalbą nuolat lydi baimė, kaltė ar būtinybė būti reikalingam, verta sustoti ir įvertinti, ką toks modelis jums kainuoja.
- Pagalba: kartu surandate gydytojo kontaktus. Atsakomybės perėmimas: nuolat organizuojate visus vizitus, nors žmogus pats gali tai daryti.
- Rūpestis: išklausote sunkų vakarą. Savęs apleidimas: nebeleidžiate sau miegoti, dirbti ar matytis su draugais.
- Riba: pasakote, kaip elgsitės nesaugioje situacijoje. Kontrolė: bandote valdyti kiekvieną kito žmogaus pasirinkimą.
Į ką verta atkreipti dėmesį?
Pasikartojanti kaltė pasakius „ne“, baimė nuvilti, savo norų nebežinojimas ir nuolatinis gelbėjimas gali būti ženklai, kad santykiuose trūksta erdvės jums. Vertinkite ne vieną situaciją, o jos dažnumą, trukmę ir poveikį jūsų sveikatai, finansams bei kasdieniam gyvenimui.
Krizės metu žmogui gali reikėti daugiau pagalbos. Tai savaime nėra žalingas modelis. Skirtumas atsiranda tada, kai pagalba tampa nuolatine pareiga, ribos ignoruojamos, o jūsų poreikiai laikomi nesvarbiais.
Kodėl sunku atsitraukti nuo gelbėjimo?
Kartais žmogus anksčiau išmoko, kad ramybę ar artumą išsaugo tik prisitaikydamas. Kartais labiausiai gąsdina tai, kas nutiks nustojus viską tvarkyti. Šių priežasčių nereikia paversti kaltinimu sau ar šeimai. Jas galima ramiai tyrinėti su specialistu.
Jūsų santykių modelis nesukelia ir nepateisina kito žmogaus priklausomybės ar smurto. Už savo veiksmus atsako juos atliekantis žmogus.
Kaip pradėti keisti šį modelį?
- Pastebėkite save. Užrašykite, ką jaučiate ir ko jums reikia, prieš skubėdami spręsti kito problemą.
- Atskirkite atsakomybes. Įvardykite, kas priklauso jums, o ką gali ir turi spręsti kitas suaugęs žmogus.
- Pasirinkite mažą ribą. Pavyzdžiui, saugokite vieną vakarą poilsiui ar atsisakykite meluoti dėl vartojimo.
- Ieškokite palaikymo. Konsultacija ar artimųjų palaikymo grupė gali padėti išlaikyti pokytį.
Jeigu šalia jūsų yra priklausomybę turintis žmogus, naudingi ir pagalbos artimajam principai bei pokalbio pavyzdžiai.
Kada pirmiausia reikia saugumo?
Jei bijote partnerio reakcijos, patiriate grasinimus ar smurtą, neprivalote vieni išbandyti naujų ribų. Pirmiausia ieškokite saugios vietos ir profesionalios pagalbos; esant tiesioginiam pavojui skambinkite 112. Ribų nustatymas nėra pareiga rizikuoti savimi.
Pagalba prasideda nuo vieno žingsnio
Jeigu sunku suprasti, kur baigiasi pagalba ir prasideda savęs apleidimas, konsultacijoje galime aptarti jūsų situaciją, ribas ir pirmus praktiškus veiksmus.