Žmogus nusprendžia nebegerti alkoholio ir tikisi, kad sunkiausia dalis bus susitvarkyti su noru išgerti. Tačiau jeigu alkoholis buvo vartojamas reguliariai, dideliais kiekiais ir ilgesnį laiką, nustojus vartoti gali atsirasti ne tik psichologinis potraukis, bet ir fizinių simptomų.
Tai vadinama alkoholio abstinencija arba alkoholio abstinencijos sindromu. Jos simptomai gali būti nuo gana lengvų iki gyvybei pavojingų, todėl svarbu žinoti, kada situacijos nereikėtų bandyti išspręsti savarankiškai.
Kas yra alkoholio abstinencija?
Ilgą laiką reguliariai vartojant alkoholį nervų sistema prisitaiko prie jo poveikio. Jeigu fiziškai priklausomas žmogus staiga nustoja gerti arba labai sumažina suvartojamo alkoholio kiekį, organizmui reikia prisitaikyti prie alkoholio nebuvimo.
Tuomet gali pasireikšti įvairūs fiziniai ir psichologiniai simptomai. Jų stiprumas nėra vienodas visiems žmonėms. Rizikai įtakos turi vartojimo intensyvumas ir trukmė, ankstesnės abstinencijos, bendra sveikatos būklė ir kiti individualūs veiksniai.
Svarbu atskirti paprastas pagirias nuo abstinencijos. Pagirios atsiranda po alkoholio vartojimo epizodo, o abstinencija susijusi su organizmo prisitaikymu, kai fiziškai priklausomas žmogus sumažina arba nutraukia alkoholio vartojimą.
Kokie yra alkoholio abstinencijos simptomai?
Alkoholio abstinencijos simptomai gali pradėti reikštis per kelias valandas po paskutinio alkoholio vartojimo. Kai kuriems žmonėms simptomai būna lengvesni, tačiau kitais atvejais jų intensyvumas gali didėti.
Dažniausiai gali pasireikšti:
- rankų ar kūno drebulys;
- prakaitavimas;
- nerimas ir vidinis neramumas;
- pykinimas ar vėmimas;
- galvos skausmas;
- padažnėjęs širdies plakimas;
- dirglumas;
- miego sutrikimai;
- sunkumas susikaupti;
- stiprus noras vartoti alkoholį.
Vien tai, kad simptomai iš pradžių atrodo nestiprūs, dar nereiškia, kad juos visada saugu ignoruoti. Kai kuriems žmonėms abstinencijos eiga gali sunkėti.
Kada alkoholio abstinencija gali būti pavojinga?
Sunkesnė alkoholio abstinencija yra medicininė būklė, todėl svarbu žinoti įspėjamuosius ženklus. Ypač pavojingi simptomai yra traukuliai, haliucinacijos, ryškus sumišimas, dezorientacija, labai stiprus sujaudinimas ar staigus bendros būklės blogėjimas.
Viena sunkiausių alkoholio abstinencijos komplikacijų yra delirium tremens. Jai gali būti būdingas ryškus sumišimas, dezorientacija, stiprus sujaudinimas, haliucinacijos ir organizmo funkcijų sutrikimai. Ši būklė gali kelti grėsmę gyvybei ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Jeigu atsiranda traukuliai, haliucinacijos, stiprus sumišimas, žmogus praranda sąmonę ar jo būklė sparčiai blogėja, reikia skubios medicininės pagalbos – Lietuvoje skambinti 112.
Kada nereikėtų nustoti vartoti alkoholio savarankiškai?
Tai labai svarbus klausimas. Jeigu žmogus alkoholį vartoja daug, reguliariai ir ilgą laiką, staigus vartojimo nutraukimas gali būti pavojingas.
Didesnį atsargumą reikėtų vertinti, jeigu anksčiau nustojus gerti jau buvo pasireiškęs stiprus drebulys, traukuliai, haliucinacijos ar sunki abstinencija. Taip pat jeigu alkoholio reikia ryte tam, kad sumažėtų drebulys, nerimas ar kiti nemalonūs simptomai, tai gali rodyti fizinę priklausomybę.
Tokiais atvejais saugiausias pirmas žingsnis nėra bandymas „iškentėti“ namuose. Reikėtų kreiptis į gydytoją ar priklausomybių gydymo specialistą, kuris gali įvertinti riziką ir nuspręsti, kokia pagalba reikalinga.
Kiek laiko trunka alkoholio abstinencija?
Alkoholio abstinencijos eiga kiekvienam žmogui gali skirtis. Pirmieji simptomai gali prasidėti jau per kelias valandas po paskutinio alkoholio vartojimo, o daliai žmonių ryškiausi simptomai pasireiškia per pirmąsias kelias dienas.
Fiziniai simptomai ilgainiui paprastai mažėja, tačiau miego sutrikimai, nuotaikos svyravimai, nerimas ar potraukis alkoholiui gali išlikti ilgiau.
Dėl to svarbu nevertinti abstinencijos vien pagal laiką. Daug svarbiau stebėti simptomų pobūdį ir jų intensyvumą.
Abstinencija ir potraukis alkoholiui – ne tas pats
Žmogus gali jausti stiprų norą išgerti net neturėdamas pavojingos fizinės abstinencijos. Potraukį gali sukelti stresas, emocijos, aplinka, tam tikri žmonės ar situacijos, kurios ilgą laiką buvo susijusios su alkoholiu.
Kita vertus, fizinės abstinencijos metu noras išgerti gali atsirasti todėl, kad alkoholis laikinai sumažina nemalonius simptomus. Taip gali susiformuoti uždaras ratas: žmogus bando nustoti gerti, pasijunta blogai, išgeria ir pajunta palengvėjimą.
Todėl fizinės priklausomybės atveju vien valios jėgos gali nepakakti, o bandymas savarankiškai nutraukti vartojimą gali būti nesaugus.
Detoksikacija – tik pirmas žingsnis
Saugiai įveikta alkoholio abstinencija dar nereiškia, kad išspręsta pati alkoholio vartojimo problema. Medicininė pagalba gali padėti saugiai pereiti ūmų laikotarpį, tačiau vėliau lieka klausimas, dėl ko alkoholis tapo toks svarbus žmogaus gyvenime ir kas gali paskatinti prie jo grįžti.
Būtent todėl ilgalaikiame pokytyje svarbu žiūrėti plačiau nei vien į fizinį alkoholio atsisakymą. Reikia suprasti savo vartojimo modelį, trigerius ir priežastis, kurios palaiko alkoholio vartojimą.
Kada kreiptis pagalbos?
Jeigu kyla abejonių, ar alkoholio vartojimą saugu nutraukti savarankiškai, geriau situaciją įvertinti su gydytoju. Ypač svarbu kreiptis profesionalios pagalbos, jeigu alkoholis vartojamas kasdien arba dideliais kiekiais, anksčiau jau buvo stipri abstinencija arba nustojus gerti atsiranda ryškūs fiziniai simptomai.
O jeigu ūmi medicininė rizika jau suvaldyta, bet vis grįžtate prie alkoholio, verta dirbti ir su pačiu priklausomybės mechanizmu.
Kas toliau po alkoholio atsisakymo?
Kai žmogus saugiai nutraukia alkoholio vartojimą, prasideda kitas etapas – mokymasis gyventi be jo. Čia gali išryškėti situacijos, emocijos ir įpročiai, kuriuos anksčiau padėdavo reguliuoti alkoholis.
Jeigu jau ne kartą bandėte nustoti gerti, tačiau po kurio laiko grįžote prie vartojimo, individualios konsultacijos metu galime pažvelgti į jūsų vartojimo modelį, trigerius ir priežastis, kurios palaiko šį ciklą.