„Aš nenoriu visiškai mesti gerti. Noriu tiesiog išmokti gerti saikingai.“ Tai vienas dažniausių klausimų, kai žmogus pradeda pastebėti, kad jo santykis su alkoholiu keičiasi. Galbūt anksčiau viena ar dvi taurės nesukeldavo problemų, tačiau dabar vis dažniau išgeriama daugiau nei planuota. Atsiranda pažadai sau gerti rečiau, daryti pertraukas ar geriau kontroliuoti kiekį.
Tuomet natūraliai kyla klausimas: ar įmanoma išmokti kontroliuoti alkoholio vartojimą, ar geriau jo visiškai atsisakyti? Vieno atsakymo visiems nėra. Daug kas priklauso nuo alkoholio vartojimo modelio, patiriamų pasekmių ir nuo to, ar jau yra priklausomybės požymių.
Probleminis alkoholio vartojimas dar nebūtinai reiškia priklausomybę
Svarbu suprasti, kad probleminis alkoholio vartojimas ir alkoholio priklausomybė nėra visiškai tas pats. Žmogus gali pastebėti, kad geria per dažnai, tam tikrose situacijose padaugina arba dėl alkoholio jau patiria neigiamų pasekmių. Tai signalas sustoti ir įvertinti savo santykį su alkoholiu.
Situacija tampa rimtesnė, kai žmogus vis dažniau praranda alkoholio vartojimo kontrolę. Pavyzdžiui, planuoja išgerti vieną ar dvi taures, tačiau išgeria gerokai daugiau, nuolat kuria sau vartojimo taisykles, bet jų nesilaiko, jaučia stiprų potraukį arba tęsia vartojimą nepaisydamas pasikartojančių pasekmių.
Kuo daugiau tokių požymių atsiranda, tuo atsargiau reikėtų vertinti bandymus „išmokti gerti saikingai“.
Kodėl kontroliuoti alkoholį gali būti sunku?
Sprendimą „šiandien išgersiu tik dvi taures“ žmogus dažniausiai priima būdamas blaivus. Tačiau alkoholis veikia sprendimų priėmimą, savikontrolę ir gebėjimą įvertinti pasekmes. Todėl riba, kuri prieš pirmą taurę atrodė labai aiški, vėliau gali pasislinkti.
Taip gali atsirasti pažįstamas scenarijus: planavau vieną taurę, išgėriau antrą, o vėliau nusprendžiau, kad šiandien galima daugiau ir nuo rytojaus vėl save kontroliuosiu. Jeigu toks scenarijus kartojasi, verta kelti klausimą ne tik apie tai, kaip geriau kontroliuoti alkoholį, bet ir kodėl alkoholį apskritai tenka nuolat kontroliuoti.
Kiek energijos skiriate alkoholio kontrolei?
Tai vienas iš klausimų, kurį verta sau užduoti. Probleminio vartojimo atveju žmogaus gyvenime gali atsirasti vis daugiau taisyklių: „tik savaitgaliais“, „tik vynas“, „namuose negersiu“, „ne daugiau kaip dvi taurės“, „šį mėnesį padarysiu pertrauką“.
Pačios taisyklės nebūtinai reiškia priklausomybę. Tačiau jeigu jas nuolat kuriate, sulaužote ir vėl kuriate iš naujo, tai gali rodyti, kad santykis su alkoholiu reikalauja vis daugiau pastangų.
Kartais žmogus ilgą laiką ieško sistemos, kuri leistų jam toliau vartoti alkoholį, bet nepatirti jo pasekmių. Todėl verta savęs paklausti: ar aš kontroliuoju alkoholį, ar didelė mano gyvenimo dalis jau sukasi apie bandymą jį kontroliuoti?
Kada saikingas vartojimas tampa abejotinu tikslu?
Jeigu pradėjus gerti dažnai sunku sustoti, nuolat sulaužote sau duotus pažadus, dėl alkoholio jau patiriate rimtų pasekmių arba ne kartą bandėte sumažinti vartojimą ir nepavyko, bandymas išmokti „gerti normaliai“ gali tiesiog pratęsti tą patį ciklą.
Ypač rimtai situaciją reikėtų vertinti, jeigu atsiranda alkoholio priklausomybės požymių: stiprus potraukis, didėjanti tolerancija, kontrolės praradimas ar abstinencijos simptomai nevartojant alkoholio. Tokiais atvejais svarbu ne eksperimentuoti su saikingu vartojimu, o profesionaliai įvertinti situaciją.
O jeigu padaryčiau pertrauką nuo alkoholio?
Ne kiekvienas žmogus, pradėjęs abejoti savo santykiu su alkoholiu, yra pasiruošęs sau pasakyti: „Daugiau niekada gyvenime negersiu.“ Nebūtina tą pačią dieną priimti sprendimo visam likusiam gyvenimui.
Tam tikras laikotarpis visiškai be alkoholio gali suteikti galimybę stebėti savo santykį su juo. Ar lengva negerti? Kada labiausiai atsiranda noras išgerti? Kokiose situacijose alkoholio labiausiai trūksta? Kokias emocijas sunkiausia išbūti be jo?
Kartais laikotarpis be alkoholio apie žmogaus santykį su juo pasako daugiau nei nuolatinis bandymas skaičiuoti taures.
Svarbu: jeigu alkoholį vartojate daug ir reguliariai arba įtariate fizinę priklausomybę, staigus alkoholio vartojimo nutraukimas gali būti pavojingas. Tokiu atveju pirmiausia reikėtų kreiptis į gydytoją ar priklausomybių gydymo specialistą.
Gal verta užduoti sau kitą klausimą?
Žmogus gali ilgai ieškoti atsakymo į klausimą: „Ar kada nors galėsiu vėl normaliai gerti?“ Tačiau kartais naudingiau paklausti: „Kodėl man taip svarbu išsaugoti alkoholį savo gyvenime?“
Gal alkoholis padeda atsipalaiduoti, lengviau bendrauti, sumažinti stresą, pabėgti nuo minčių ar nemalonių emocijų? Jeigu alkoholis atlieka svarbią funkciją, vien bandymas sumažinti jo kiekį nebūtinai palies tikrąją problemos priežastį.
Būtent čia prasideda gilesnis savo santykio su alkoholiu supratimas.
Saikingas vartojimas ar visiškas alkoholio atsisakymas?
Nėra vienos formulės, kuri tiktų kiekvienam žmogui. Probleminio vartojimo pradžioje situacija gali būti kitokia nei tada, kai jau susiformavusi alkoholio priklausomybė. Todėl svarbu vertinti ne tik išgeriamą kiekį, bet ir kontrolės praradimą, potraukį, pasekmes bei ankstesnius bandymus sumažinti vartojimą.
Kuo daugiau kontrolės praradimo, pasikartojančių neigiamų pasekmių ir nesėkmingų bandymų vartoti mažiau, tuo rimčiau verta svarstyti visišką alkoholio atsisakymą.
Kartais žmogus ilgai ieško būdo, kaip išmokti kontroliuoti alkoholį, o vėliau atranda, kad jo visai nevartoti yra paprasčiau nei nuolat bandyti jį kontroliuoti.
Nežinote, kuris kelias tinkamas jums?
Jeigu svarstote, ar galite išmokti vartoti alkoholį saikingai, ar jau verta jo visiškai atsisakyti, pirmiausia svarbu objektyviai įvertinti savo vartojimo modelį. Kiek kontroliuojate vartojimą? Kas paskatina išgerti? Kokias pasekmes jau patiriate? Ar ankstesni bandymai sumažinti vartojimą buvo sėkmingi?
Individualios konsultacijos metu galime įvertinti jūsų situaciją, geriau suprasti jūsų santykį su alkoholiu ir susidėlioti tinkamiausius tolesnius žingsnius.