Daugelis mūsų turi įpročių, kuriuos kartojame beveik automatiškai: ryte tikriname telefoną, vakare norime saldumynų, savaitgalį išgeriame alkoholio ar po darbo įsijungiame socialinius tinklus. Tačiau kada pasikartojantis elgesys yra tiesiog įprotis, o kada jis jau gali būti priklausomybės požymis?
Riba ne visada akivaizdi. Svarbiausia vertinti ne vien tai, kaip dažnai žmogus kažką daro, bet ir kiek jis gali kontroliuoti savo elgesį, kokią funkciją šis atlieka ir kokias pasekmes sukelia.
Kas yra įprotis?
Įprotis – tai išmoktas ir pasikartojantis elgesys, kuris ilgainiui tampa automatiškesnis. Jį dažnai paleidžia konkretus signalas: laikas, vieta, emocija ar situacija. Pavyzdžiui, žmogus gali automatiškai paimti telefoną vos atsiradus kelioms laisvoms minutėms.
Įprotį pakeisti gali būti nemalonu ar nepatogu, tačiau žmogus paprastai išlaiko gana didelę pasirinkimo laisvę. Jis gali nuspręsti elgesį sumažinti, pakeisti kitu arba jo atsisakyti, ypač kai turi aiškią priežastį tai padaryti.
Kada įprotis pradeda panašėti į priklausomybę?
Vienas svarbiausių signalų yra kontrolės mažėjimas. Žmogus sau pažada gerti mažiau, neskrolinti vakare, nelošti ar nerūkyti, tačiau vėl grįžta prie to paties elgesio. Kartais jis pradeda trukti ilgiau arba kartotis dažniau, nei žmogus buvo planavęs.
Kitas svarbus ženklas – elgesys tęsiamas nepaisant neigiamų pasekmių. Jos gali atsirasti santykiuose, darbe, finansuose, sveikatoje ar emocinėje savijautoje. Žmogus mato žalą, tačiau sustoti ar išlaikyti savo sprendimą darosi vis sunkiau.
5 klausimai, padedantys atskirti įprotį nuo priklausomybės
- Ar galiu sustoti, kai nusprendžiu? Jei bandymai kontroliuoti elgesį nuolat nepavyksta, tai svarbus signalas.
- Ar elgesys sukelia pasekmių? Verta atkreipti dėmesį, jei nukenčia santykiai, darbas, finansai, sveikata ar savijauta.
- Ar apie tai galvoju vis dažniau? Stiprėjantis potraukis ir didelė elgesio užimama vieta mintyse gali rodyti problemą.
- Ar naudoju tai savo emocinei būsenai pakeisti? Alkoholis, maistas, telefonas, lošimas ar kitas elgesys gali tapti greitu būdu sumažinti įtampą, vienišumą, nuobodulį ar kitą nemalonią būseną.
- Ar slepiu arba menkinu savo elgesį? Slėpimas, melavimas sau ar kitiems ir nuolatinis problemos pateisinimas taip pat verti dėmesio.
Dažnis nėra vienintelis kriterijus
Žmogus nebūtinai turi vartoti alkoholį kiekvieną dieną, lošti kas vakarą ar nuolat būti telefone, kad elgesys taptų problemiškas. Daug svarbiau yra kontrolė ir pasekmės. Pavyzdžiui, žmogus gali gerti tik savaitgaliais, tačiau kiekvieną kartą prarasti saiką ir vėliau gailėtis savo elgesio.
Todėl klausimas „kaip dažnai?“ yra svarbus, bet jo neužtenka. Reikia klausti ir: „Kas atsitinka pradėjus?“, „Ar galiu sustoti?“ ir „Kokią kainą už tai moku?“
Kokią funkciją elgesys atlieka?
Dar vienas skirtumas atsiskleidžia pažvelgus į elgesio funkciją. Kartais žmogus ne tiek siekia paties alkoholio, telefono, maisto ar lošimo, kiek būsenos, kurią tai suteikia: palengvėjimo, atsipalaidavimo, jaudulio, pabėgimo ar trumpalaikio emocinio nuskausminimo.
Jeigu elgesys tampa pagrindiniu būdu susidoroti su stresu ar nemaloniomis emocijomis, jo reikšmė žmogaus gyvenime didėja. Tuomet vien pažadas „daugiau taip nedarysiu“ dažnai neišsprendžia priežasties, dėl kurios prie elgesio vis grįžtama.
Ar priklausomybė reiškia, kad žmogus jau prarado viską?
Ne. Problemai pastebėti nereikia laukti vadinamojo „dugno“. Žmogus gali turėti darbą, šeimą ir išoriškai tvarkingą gyvenimą, tačiau kartu vis sunkiau kontroliuoti alkoholio vartojimą, lošimą, nikotiną ar kitą elgesį.
Kuo anksčiau pastebimi pasikartojantys kontrolės praradimai ir pasekmės, tuo anksčiau galima pradėti keisti santykį su tuo elgesiu. Vertinimas nėra diagnozė – jei kyla abejonių, situaciją verta aptarti su kompetentingu specialistu.
Nuo ko pradėti?
Pirmiausia kelias savaites sąžiningai stebėkite savo elgesį: kada jis atsiranda, kas jį sukelia, kiek trunka ir kaip jaučiatės prieš bei po jo. Ypač svarbu pastebėti momentus, kai sau pažadate elgtis vienaip, tačiau pasielgiate kitaip.
Jeigu matote, kad kontrolė mažėja, pasekmės kartojasi arba savarankiški bandymai sustoti nepavyksta, verta ieškoti pagalbos. Jei kalbame apie dažną ar ilgalaikį alkoholio vartojimą ir galimą fizinę priklausomybę, staigus vartojimo nutraukimas gali būti pavojingas, todėl saugiausia pasitarti su gydytoju ar priklausomybių specialistu.
Norite geriau suprasti savo situaciją?
Individualios konsultacijos metu galime įvertinti jūsų elgesio modelį, trigerius, kontrolės praradimo situacijas ir tai, kokią funkciją priklausomybę palaikantis elgesys atlieka jūsų gyvenime. Tai padeda aiškiau suprasti, nuo ko pradėti pokytį.
Taip pat skaitykite: „Kodėl žmogus tampa priklausomas?“ ir „Alkoholio priklausomybė: kaip ją atpažinti?“.