Kodėl vienas žmogus gali vartoti alkoholį, lošti ar naudotis telefonu ir sustoti, o kitam tas pats elgesys palaipsniui tampa sunkiai kontroliuojamas? Į šį klausimą nėra vieno paprasto atsakymo. Priklausomybė dažniausiai susiformuoja ne dėl vienos priežasties – ją gali veikti biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai, žmogaus patirtys, aplinka bei tai, kokią funkciją konkretus elgesys atlieka jo gyvenime.

Todėl priklausomybę verta matyti plačiau nei vien kaip „blogą įprotį“ ar valios trūkumą. Dažnai pats alkoholis, lošimas, nikotinas ar kitas elgesys yra tik matoma problemos dalis. Norint suprasti, kodėl žmogus tampa priklausomas, svarbu pažvelgti ir į tai, kas vyksta prieš vartojimą bei kokią funkciją vartojimas ar elgesys atlieka žmogaus gyvenime.

Priklausomybė nėra vien valios trūkumas

Vis dar galima išgirsti: „Jeigu tikrai norėtų, tiesiog nustotų.“ Tačiau žmogus gali labai aiškiai suprasti neigiamas savo elgesio pasekmes ir vis tiek prie jo grįžti. Priklausomybė susijusi su smegenų atlygio ir motyvacijos sistemomis, išmoktais elgesio modeliais, potraukiu ir gebėjimu reguliuoti emocijas.

Tai nereiškia, kad žmogus neturi atsakomybės už savo pasirinkimus. Tačiau vien kaltinimas ar raginimas „susiimti“ dažniausiai nepadeda suprasti, kas palaiko priklausomybės ciklą.

Smegenys mokosi kartoti tai, kas suteikia atlygį

Mūsų smegenys nuolat mokosi, kokį elgesį verta kartoti. Jeigu alkoholis, lošimas, nikotinas ar kitas stimulas suteikia malonumą, susijaudinimą arba greitai sumažina nemalonią būseną, smegenys gali pradėti šį elgesį sieti su atlygiu ir palengvėjimu.

Ilgainiui tam tikros vietos, žmonės, emocijos ar situacijos gali tapti trigeriais. Žmogui gali kilti stiprus noras pakartoti elgesį net tada, kai jis sąmoningai yra nusprendęs to nedaryti. Kuo dažniau ciklas kartojamas, tuo labiau elgesys gali tapti automatizuotas.

Ką žmogui duoda priklausomybė?

Tai vienas svarbiausių klausimų kalbant apie priklausomybę. Iš šalies matome žalą, tačiau žmogus prie žalingo elgesio dažnai grįžta todėl, kad trumpuoju laikotarpiu jis kažką suteikia. Vienam alkoholis padeda atsipalaiduoti, kitam lošimas suteikia jaudulį, trečiam telefonas leidžia pabėgti nuo nuobodulio ar vienišumo.

Priklausomybę galima suprasti ne tik klausiant „kodėl žmogus negali sustoti?“, bet ir klausiant: „Ką šis elgesys jam padeda jausti arba ko padeda nejausti?“ Kartais būtent čia atsiranda svarbi užuomina, kodėl elgesys taip stipriai įsitvirtino.

Emocijos ir ankstesnės patirtys

Ne kiekviena priklausomybė kyla dėl traumos, ir būtų netikslu visus atvejus aiškinti vien vaikystės patirtimis. Tačiau ilgalaikis stresas, emocinis skausmas, nesaugumas, vienišumas ar sunkumas reguliuoti savo jausmus gali didinti pažeidžiamumą priklausomybei.

Jeigu žmogus neturi kitų veiksmingų būdų susitvarkyti su vidine įtampa, greitai palengvėjimą suteikiantis elgesys gali tapti vis svarbesnis. Problema atsiranda tada, kai trumpalaikis sprendimas pradeda kurti ilgalaikes pasekmes.

Aplinka taip pat turi reikšmę

Priklausomybė nesiformuoja vakuume. Didelę įtaką gali turėti šeima, draugai, kultūra, stresas darbe, prieinamumas ir tai, kiek konkretus elgesys aplinkoje laikomas normaliu. Jeigu alkoholis yra įprasta kiekvieno susitikimo dalis arba telefonas nuolat pasiekiamas vos atsiradus nuoboduliui, elgesį kartoti tampa lengviau.

Tačiau ta pati aplinka skirtingus žmones veikia nevienodai. Todėl priklausomybės atsiradimą geriausia suprasti kaip kelių veiksnių sąveiką, o ne ieškoti vienos universalios priežasties.

Kaip susiformuoja priklausomybės ciklas?

Dažnai galima pastebėti pasikartojantį modelį: atsiranda trigeris ar nemaloni būsena, kyla potraukis, žmogus grįžta prie įprasto elgesio ir trumpam pajunta palengvėjimą arba atlygį. Vėliau gali ateiti pasekmės, kaltė ar pažadas sau daugiau taip nesielgti. Tačiau atsiradus naujam trigeriui ciklas kartojasi.

Būtent todėl vien pašalinti alkoholį, lošimą, cigaretę ar kitą elgesį kartais neužtenka. Svarbu suprasti, kas tą ciklą paleidžia ir kokį poreikį priklausomybė buvo pradėjusi tenkinti.

Ar visi žmonės gali tapti priklausomi?

Žmonių pažeidžiamumas nėra vienodas. Riziką gali veikti genetiniai ir biologiniai veiksniai, psichologinė būsena, gyvenimo patirtys, aplinka, vartojimo dažnis ir pats priklausomybę sukeliantis stimulas. Tačiau nėra vieno „priklausomo žmogaus tipo“.

Žmogus taip pat neprivalo būti praradęs darbo, šeimos ar sveikatos, kad jo elgesys jau būtų probleminis. Kuo anksčiau pastebimas kontrolės praradimas ir pasikartojančios pasekmės, tuo anksčiau galima pradėti pokytį.

Nuo ko prasideda pokytis?

Pirmas žingsnis yra ne tik sustabdyti elgesį, bet ir pradėti jį suprasti. Kada atsiranda stipriausias noras? Kas vyksta prieš jį? Kokią būseną žmogus bando pakeisti? Šie klausimai padeda pamatyti priklausomybę ne kaip atsitiktinių epizodų rinkinį, o kaip pasikartojantį modelį.

Jeigu priklausomybė jau sukelia rimtų pasekmių arba savarankiškai sustoti nepavyksta, verta kreiptis profesionalios pagalbos. Esant fizinei priklausomybei nuo alkoholio ar kitų medžiagų, vartojimo nutraukimą taip pat gali reikėti planuoti su medicinos specialistais.

Norite geriau suprasti savo priklausomybės mechanizmą?

Jeigu pastebite, kad tas pats elgesys kartojasi nepaisant pažadų sau ir neigiamų pasekmių, individualios konsultacijos metu galime pažvelgti į jūsų situaciją, trigerius ir tai, kas palaiko priklausomybės ciklą. Tikslas – ne vien kovoti su pasekmėmis, bet geriau suprasti patį elgesio mechanizmą ir tolimesnius pokyčio žingsnius.

Registruotis į konsultaciją →

Taip pat skaitykite: „Alkoholio priklausomybė: kaip ją atpažinti?“ ir „Kodėl žmonės tampa priklausomi? Pokalbis su Johann Hari“.