Kodėl vieni žmonės tampa priklausomi, o kiti – ne? Ar priklausomybę lemia genetika, trauma, aplinka, o gal tiesiog valios trūkumas?

Apie tai kalbėjausi su Johann Hari – britų rašytoju ir žurnalistu, knygų Chasing the Scream, Lost Connections ir Stolen Focus autoriumi. Daugelį metų jis keliavo po pasaulį ir gilinosi į priklausomybių priežastis, kalbėdamasis su šios srities specialistais bei priklausomybę patyrusiais žmonėmis.

Pokalbyje palietėme daug temų – nuo traumos ir genetikos iki vienišumo, aplinkos, valios bei ryšio svarbos. Čia dalinuosi 5 pagrindinėmis mintimis, kurias išsinešu iš mūsų pokalbio.

1. Svarbu klausti ne tik „kaip nustoti?“, bet ir „ką tai man duoda?“

Kalbėdami apie priklausomybę dažnai visą dėmesį sutelkiame į medžiagą ar elgesį: alkoholį, narkotikus, lošimus, rūkymą ar skrolinimą.

Tačiau vienas svarbiausių klausimų yra – kokį vaidmenį priklausomybė atlieka žmogaus gyvenime?

Medžiaga ar elgesys gali suteikti trumpalaikį palengvėjimą, padėti pabėgti nuo nemalonių emocijų ar vidinio skausmo.

Todėl kartais verta pradėti ne nuo klausimo „Kodėl negaliu nustoti?“, o nuo klausimo „Ką man tai suteikia?“

2. Priklausomybė neturi vienos priežasties

Kodėl du žmonės gali susidurti su ta pačia medžiaga ar elgesiu, tačiau vienas tampa priklausomas, o kitas – ne?

Pokalbyje išryškėjo trys svarbios sritys: biologija, psichologija ir aplinka.

Reikšmės gali turėti žmogaus jautrumas ir reakcija į stresą, vaikystės bei trauminės patirtys, šeima, socialinė aplinka ir medžiagos ar elgesio prieinamumas.

Todėl priklausomybę pernelyg paprasta paaiškinti vien genetika arba vien žmogaus pasirinkimais.

3. Priklausomybės priešingybė – ryšys

Viena žinomiausių su Johann Hari darbais siejamų minčių:

„The opposite of addiction is not sobriety. It is connection.“

Pokalbio metu aptarėme, kodėl žmogui svarbus ryšys su savimi, kitais žmonėmis ir bendruomene.

Sveikimas nėra vien medžiagos atsisakymas. Svarbu ir tai, kas atsiranda jos vietoje.

Kokius santykius žmogus kuria? Ar jaučiasi priimtas? Ar turi žmonių, į kuriuos gali atsiremti? Ar geba būti su savimi?

4. Vien valios gali nepakakti

Priklausomybė kartais vis dar aiškinama labai paprastai: „Jeigu tikrai norėtų – nustotų.“

Tačiau mūsų pokalbyje valią aptarėme tik kaip vieną viso paveikslo dalį.

Didelę reikšmę turi žmogaus vidinė būsena, patirtys ir aplinka. Jei žmogus nuolat susiduria su alkoholio, lošimų ar kitais jo priklausomybę aktyvinančiais dirgikliais, atsispirti gali būti gerokai sunkiau.

Todėl sveikstant svarbu ne tik bandyti būti „stipresniam“, bet ir sąmoningai keisti savo aplinką.

5. Vietoje kaltinimo – smalsumas žmogaus istorijai

Viena stipriausių minčių, kurią išsinešu iš šio pokalbio, yra pats požiūris į priklausomybę patiriantį žmogų.

Galime klausti:

„Kas su tavimi negerai?“

Tačiau galime klausti ir kitaip:

„Kas tau nutiko?“

Tai nereiškia priklausomybės pasekmių pateisinimo. Tai reiškia bandymą suprasti žmogaus istoriją ir tai, kas slypi už jo elgesio.

Manau, kad būtent nuo supratimo dažnai ir prasideda tikrasis pokytis.

Visas pokalbis su Johann Hari

Tai tik dalis temų, kurias aptarėme. Pilname pokalbyje taip pat kalbame apie traumą ir vaikystės patirtis, genetiką, „Rat Park“ eksperimentą, alkoholį, lošimus, elgesio priklausomybes, vienišumą, reklamą ir klausimą, ar priklausomybę patyręs žmogus gali visiškai pasveikti.

🎥 Žiūrėti visą pokalbį su Johann Hari:
[YOUTUBE VIDEO]

Pokalbis vyksta anglų kalba, o pagrindines Johanno mintis pokalbio metu apibendrinu lietuviškai.